Psichoterapija: kas tai ir kuo ji veiksminga?

Ar psichoterapija veikia?

Tyrimai rodo, kad dauguma žmonių, kuriems taikoma psichoterapija, patiria simptomų palengvėjimą ir gali geriau veikti savo gyvenime. Apie 75 procentai žmonių, kurie pradeda psichoterapiją, sako jaučią tam tikrą jos naudą.  Nustatyta, kad psichoterapija pagerina emocijas ir elgesį bei yra susijusi su teigiamais smegenų ir kūno pokyčiais. 

Naudodami smegenų vaizdavimo metodus, mokslininkai sugebėjo pastebėti smegenų pokyčius po to, kai žmogus praėjo psichoterapinį gydymą. Daugybė tyrimų nustatė, kad dėl psichoterapijos psichikos ligomis sergančių žmonių (įskaitant depresiją, panikos sutrikimą, PTSD ir kitas sąlygas) smegenys pakito. Daugeliu atvejų smegenų pokyčiai, atsirandantys dėl psichoterapijos, buvo panašūs į pokyčius, atsirandančius vartojant vaistus. 

Kad padėtumėte gauti kuo daugiau naudos iš psichoterapijos, terapiją vertinkite kaip pastangą išgyti, būkite atviri ir sąžiningi ir laikykitės sutarto gydymo plano. Vykdykite užduotis tarp psichoterapijos sesijų, pavyzdžiui, rašykite žurnale arba praktikuokite tai, apie ką kalbėjote su terapeutu.

Kokios yra psichoterapijos rūšys?

Psichiatrai ir kiti psichikos sveikatos specialistai taiko kelių rūšių terapiją. Terapijos tipo pasirinkimas priklauso nuo konkrečios paciento ligos ir aplinkybių bei jo pageidavimų. Terapeutai gali derinti skirtingų metodų elementus, kad geriausiai atitiktų gydomo asmens poreikius.

• Kognityvinė elgesio terapija padeda žmonėms nustatyti ir pakeisti mąstymo ir elgesio modelius, kurie yra žalingi arba neveiksmingi, pakeičiant juos tikslesnėmis mintimis ir funkciniu elgesiu. Tai gali padėti žmogui sutelkti dėmesį į dabartines problemas ir jų sprendimo būdus. Tai dažnai apima naujų įgūdžių lavinimą „realiame pasaulyje“. Ši psichoterapijos rūšis gali būti naudinga gydant įvairius sutrikimus, įskaitant depresiją, nerimą, su trauma susijusius sutrikimus ir valgymo sutrikimus. Pavyzdžiui, ji gali padėti depresija sergančiam asmeniui atpažinti ir pakeisti neigiamus mąstymo modelius ar elgesį, kurie prisideda prie depresijos.
• Geštalto psichoterapija kurioje stengiamasi suprasti, kaip klientas žvelgia į pasaulį ir kaip organizuoja savo gyvenimą, atkreipiant dėmesį dėmesį į momentus, kuriuose klientas nuslopinami impulsai ar kitaip nutraukiamas kontaktas su psichoterapeutu. Kūrybiškai taikydamas įvairias geštalto terapijos technikas, geštalto psichoterapeutas gali pasiūlyti klientui išbandyti naujus elgesio modelius. Taip klientas gali vėliau keistis, palaipsniui atsisakydamas sau įprastos, nenaudingos elgsenos.
• Dialektinė elgesio terapija yra specifinė kognityvinio elgesio terapijos rūšis, padedanti reguliuoti emocijas. Ji dažnai naudojama žmonėms, turintiems lėtinių minčių apie savižudybę, ir žmonėms, sergantiems ribiniais asmenybės sutrikimais, valgymo sutrikimais ir PTSD, gydyti. Ji moko naujų įgūdžių, padedančių žmonėms prisiimti asmeninę atsakomybę pakeisti nesveiką ar žalingą elgesį, bei apima tiek individualią, tiek grupinę terapiją.
• Psichodinaminė terapija remiasi idėja, kad elgesiui ir psichinei gerovei įtakos turi vaikystės patirtis ir netinkamos pasikartojančios mintys ar jausmai, kurie yra nesąmoningi. Asmuo dirba su terapeutu, kad pagerintų savimonę ir pakeistų senus įpročius, kad galėtų geriau prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą.
• Psichoanalizė yra intensyvesnė psichodinaminės terapijos forma. Užsiėmimai paprastai vyksta tris ar daugiau kartų per savaitę.
• Humanistinė egzistencinė psichoterapija kurioje nesiekiama pakeisti žmogaus charakterio, jo prigimties, ar gyvenimo realybės. Tačiau egzistencinė psichoterapija gali padėti žmogui priimti gyvenimą bei patį save, skatina rinktis, kaip gyventi susidūrus su gyvenimo keliamais reikalavimais. Taip pat įgalina pamatyti daugiau galimybių.
• Palaikomojoje terapijoje naudojami nurodymai ir padrąsinimas, siekiant padėti pacientams plėtoti savo išteklius. Ji padeda kelti savivertę, sumažinti nerimą, sustiprinti įveikos mechanizmus ir pagerinti socialinį bei bendruomenės funkcionavimą. Palaikomoji psichoterapija padeda pacientams spręsti problemas, susijusias su jų psichikos sveikatos būklėmis, kurios savo ruožtu turi įtakos visam likusiam jų gyvenimui.

Papildomos terapijos, kartais naudojamos kartu su psichoterapija, yra:

• Kūrybinė menų terapija – dailės, šokio, dramos, muzikos ir poezijos terapijų taikymas.
• Žaidimų terapija – padėti vaikams atpažinti ir kalbėti apie savo emocijas ir jausmus.
• Grįžtamuoju neuroryšiu papildyta psichoterapija –  gydymas pasitelkiant grįžtamojo neurologinio ryšio technologiją (neurofeedback – angl.), papildančią  įprastas psichoterapijos rūšis.

Ar turėčiau nerimauti dėl konfidencialumo?

Psichologo darbe konfidencialumas yra labai svarbus. Tai yra psichologų ir psichoterapeutų profesinės etikos kodekso dalis. Psichologai, pažeidžiantys paciento konfidencialumą, rizikuoja ateityje prarasti gebėjimą praktikuoti psichologiją.

Kad psichoterapija būtų kuo veiksmingesnė, turite būti atviri ir nuoširdūs apie savo privačias mintis ir elgesį. Tai gali sugadinti nervus, bet jūs neturite jaudintis, kad jūsų psichologas dalinsis jūsų paslaptimis su niekuo, išskyrus pačias ekstremaliausias situacijas.

Žinoma, jūs visada galite duoti savo psichologui raštišką sutikimą dalytis visomis ar dalimi jūsų diskusijų su gydytoju, mokytojais ar bet kuo kitu, jei to norite.

Psichologai į konfidencialumą žiūri taip rimtai, kad gali net apsimesti jūsų nepažįstantys, jei, pavyzdžiui, susidurs su jumis prekybos centre ar kur kitur. Sutikę savo psichologą mieste, galite su juo nesisveikinti. Jūsų psichologas nesijaus blogai, jis arba ji supras, kad saugote savo privatumą.

Kaip žinoti, kada esu pasiruošęs sustoti?

Psichoterapija nėra įsipareigojimas visam gyvenimui.

Viename klasikiniame tyrime pusei psichoterapijos pacientų pagerėjo po aštuonių seansų. Ir 75% pagerėjo po šešių mėnesių.

Jūs ir jūsų psichoterapeutas kartu nuspręsite, kada būsite pasirengę baigti psichoterapiją. Vieną dieną suprasite, kad problemos, kuri atvedė jus į psichoterapiją nebeliko, arba su ja išmokote tvarkytis. Arba galbūt sulauksite teigiamų atsiliepimų iš aplinkinių. Arba ir tai, ir tai. 

Vaiko, kuris, pavyzdžiui, turėjo problemų mokykloje, mokytojas gali pranešti, kad vaikas nebetrukdo ir daro pažangą tiek akademinėje, tiek socialinėje srityse. Kartu su psichologu įvertinsite, ar pasiekėte proceso pradžioje užsibrėžtų tikslų.

Kas atsitinka pasibaigus psichoterapijai?

Dėl bendrosios sveikatos tikriausiai periodiškai pasitikrinti lankotės pas savo bendrosios praktikos gydytoją. Tą patį galite padaryti su savo psichologu.

Galbūt norėsite dar kartą susitikti su savo psichologu praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po psichoterapijos pabaigos, kad pasidalintumėte, kaip jums sekasi. Jei viskas gerai, galėsite užbaigti psichoterapijos seansus.

Ir nemanykite, kad psichoterapija turi pradžią, vidurį ir pabaigą. Galite išspręsti vieną problemą, susidurti su nauja gyvenimo situacija ir pajusti, kad įgūdžius, kurių išmokote per paskutinį gydymo kursą, reikia šiek tiek pakoreguoti. Tiesiog vėl kreipkitės į savo psichologą. Juk jis ar ji jau žino jūsų istoriją.

Žinoma, jums nereikia laukti krizės, kad vėl apsilankytumėte pas savo psichologą. Jums gali prireikti „pastiprinimo“ sesijos, kad sustiprintumėte tai, ko išmokote praėjusį kartą. Galvokite apie tai kaip apie psichinės sveikatos patobulinimą.

Kaip rasti ir pasirinkti tinkamą psichoterapeutą?

Psichoterapiją gali teikti įvairūs specialistai, įskaitant psichiatrus, psichologus, licencijuotus socialinius darbuotojus, licencijuotus profesionalius konsultantus, licencijuotus santuokos ir šeimos terapeutus, specialistus, turinčius specializuotą psichoterapijos mokymą.

Svarbu rasti psichoterapeutą, su kuriuo galėtumėte gerai dirbti. Tai turėtų būti žmogus, su kuriuo jums lengva kalbėti, kuris supranta jūsų problemą ir gali padėti ją spręsti. 

Psichoterapeutai specializuojasi skirtingose psichologijos kryptyse, todėl nebūtinai visi gali jums padėti. Pavyzdžiui, vienų darbo kryptis gali būti depresijos gydyme, kiti, tuo tarpu, specializuojasi priklausomybės ligų gydyme. 

GoTherapy platformoje galite rasti specialistus, kurie yra apmokyti dirbti su psichikos sutrikimus turinčiais pacientais. Ieškokite specialisto pagal jo gydomų problemų sąrašą.