Nevaisingumas: Kada kreiptis pagalbos į psichoterapeutą?

Nevaisingumas: Kada kreiptis pagalbos į psichoterapeutą?

Nevaisingumas yra viena iš psichologinių temų, kuriuose yra užslėpta daug jautrių, nemalonių ir skausmingų emocijų, tačiau nepaisant to, šia tema yra retai kalbama.

Nevaisingumas arba negalėjimas susilaukti vaiko dažnai yra emociškai skausmingi. Kai kuriais atvejais nevaisingumas gali sukelti sielvartą, kuris gali būti toks pat stiprus kaip sielvartas dėl gyvo vaiko praradimo. Tiems, kurie patiria vaisingumo problemų, gali būti naudinga pasikalbėti su psichoterapeutu.

Daugelis moterų, taip pat neretai ir vyrų, savo gyvenimo tikslu ir prasme įvardina šeimos sukūrimą. Sutikti artimą žmogų, su kuriuo norisi praleisti savo gyvenimo laiką – dažna žmogaus siekiamybė. Ją lydi vertybė – meilė.

Šeima dažniausiai suprantama ne tik kaip dviejų partnerių sąjunga, bet ir jų auginami vaikai. Meilės sąvoka dar prasiplečia, kai mylime ne tik savo antrąją pusę, bet ir savo vaikus. Tuo metu, nevaisingumas – faktiškai pamirštama tema.

Visgi, neretai poroms kyla abejonių: „Turėti ar neturėti vaikų?“, kurį dažnai lydi kiti klausimai: „Ar „normalu“ neturėti vaikų? O ar „normalu“ nenorėti turėti vaikų?“ Kas „normalu“ dažnai mums nurodo visuomenė, todėl ir poroms dažnai tenka girdėti panašius klausimus ar komentarus: „Kada bus vaikų?“, „Na tu jau paskubėk, juk tau jau 36.“, „O tai ką, jūs nenorit vaikų? Kodėl?“ ir panašiai.

Aplinkiniai greiti teisti ir primesti savo nuomonę. Nejautrūs komentarai ir klausimai, kuriuos bevaikės poros turi atsakyti dažnai tik prisideda prie nenoro kalbėti apie nevaisingumo problemas atvirai.

Taip yra todėl, kad dažnai tokie komentarai ir klausimai taip pat paliečia gilesnius poros jausmus ir išgyvenimus.

Pačios poros, kurios planuoja šeimos pagausėjimą, turi begalę klausimų. Tai rodo ir tik padidina šeimos sąmoningumą ir atsakomybę. Ar mes norime vaikų? Kodėl mes norime (nenorime) vaikų? Ką vaikas atneš į mūsų gyvenimą? Ką prarasime turėdami vaiką? Ką mes atnešime į vaiko gyvenimą?

Turėti ar neturėti vaikų yra pačios poros apsisprendimas, tad ir atsakymai į iškilusius klausimus turėtų ateiti iš pačių porų. Vaikai nėra tai, kas yra neišvengiama ir privalu visiems. Apskritai, gyvenime nėra nieko privaloma – mes patys kuriame savo gyvenimą ir sprendžiame, kokio jo norime.

NEVAISINGUMAS – KAI PASIRINKIMO NEBELIEKA

Tačiau kartais pasirinkimas iš porų būna atimtas ir jos pačios neturi galimybės susilaukti vaikų. Vis dažniau tenka girdėti apie sunkumus, lydinčius norą turėti vaikų – tai įvairūs vaisingumo sutrikimai. Daugybė porų susiduria su nevaisingumo problemomis.

Tokios poros atiduotų viską už galimybę susilaukti savo biologinio vaiko. Nevaisingumas – vis dažniau girdima problema. Pora patiria skausmą, jų troškimams neįvykstant, nors medicininė pagalba, atrodytų, gali daug, tačiau ne viską.

Nevaisingumo poros nesirenka, tai – gyvenimo duotybė. Nevaisingumo išgyvenimas neretai prilyginamas netekčiai: „aš netekau savo negimusio vaiko…“ Netekau to, ko net neturėjau. Labai skaudu. Nevaisingumą lydi daugybė jausmų: liūdesys, nusivylimas, pyktis… taip pat gėda, kad esu kitoks nei visi, turiu ydą… Ir kaltė: „aš kalta, kad negaliu savo vyrui pagimdyti vaiko,“ „aš kaltas, kad mano moteris negali pastoti.“

Ir daugybė kitų minčių bei jausmų lydinčių moteris bei vyrus, susiduriančius su nevaisingumu. Visuomenė dažnai nepriima nevaisingumo, dažnai smerkia poras, neturinčias vaikų, neatjaučia, nesvarsto, kad tai gali būti net ne jų pasirinkimas. O tiek moteris, tiek vyras, nuo skausmo ir sumišusių jausmų, tiesiog nebežino, kaip su tuo gyventi.

KADA KREIPTIS DĖL NEVAISINGUMO KONSULTACIJŲ Į PSICHOTERAPEUTĄ?

Psichologinius motinystės ir tėvystės sunkumus tyrinėti giliau, suprasti ir priimti savo jausmus be pagalbos dažnai būna sunku. Kai kuriais atvejais, tai beveik neįmanoma.

Su psichologine nevaisingumo našta susidoroti patiems dažniausiai yra sunku, o prašyti ir norėti pagalbos yra visiškai normalu. Apsilankymas pas psichoterapeutą gali padėti susidoroti su emocine nevaisingumo kova.

Saugi erdvė ne tik išsikalbėti, bet ir išjausti tai, kas „užspausta“ gali gerokai palengvinti emocinę nevaisingumo naštą. Tokią erdvę kurią psichoterapija, o psichoterapeutas tampa supratinguoju jausmų ir išgyvenimų liudininku. Taip pat jo darbas padėti neįstrigti skausme, o kartu ir nevengti temų, nuo kurių norisi nusisukti.

Tiek moterims, tiek vyrams konsultacijos su psichoterapeutu ar psichgologu dažnai padeda susigaudyti šiame naujame ir neapibrėžtame gyvenimo tarpsnyje.

Priežasčių kreiptis į psichologą dėl nevaisingumo konsultacijų yra daug, tačiau pateikiama keletą pagrindinių.

Nevaisingumas užvaldo jūsų gyvenimą

Nors nevaisingumas niekam nėra lengvas, kai kurie žmonės su viskuo susitvarko patys. Tačiau jei pastebėsite, kad nevaisingumas užvaldo jūsų gyvenimą, galite apsvarstyti galimybę pasikonsultuoti su specialistu.

Jei jūsų liūdesys, depresija ar nerimas užsitęsia ir paveikia daugelį jūsų kasdienio gyvenimo sričių tokių kaip darbas, mokslas, bendravimas su aplinkiniais, socialinis gyvenimas, svarbu ieškoti profesionalios pagalbos. Psichoterapeutas gali išmokyti jus kaip valdyti depresiją ar nerimą ir suvalgyti emocijas.

Nevaisingumas kenkia jūsų santykiams

Atliekamų vaisingumo procedūrų metu, porų santykiai dažnai patiria didžiulę įtampą. Tai toks stresas, kuris kartais gali jus suartinti, tačiau kartais gali ir atitolinti vienas nuo kito. Nevaisingumo poveikis jūsų seksualiniam gyvenimui taip pat užkrauna papildomos įtampos santykiams

Be viso to, nesusipratimai ir nesusikalbėjimas tarpusavyje gali apsunkinti situaciją. Dažnai poros stresą valdo skirtingais būdais: stereotipiškai moterys laisviau išreiškia emocijas ir nori išsakyti savo mintis, tuo tarpu vyrai dažnai sutelkia dėmesį į problemų sprendimą ir gali užspausti emocijas ir nenorėti apie jas kalbėti.

Tokios situacijos gali pridėti dar daugiau įtampos porų santykiams. Tad jei pastebite, kad nevaisingumo tema kenkia jūsų santykiams ir artumui, turėtumėte pamąstyti, ar ne laikas konsultacijai su psichikos sveikatos specialistu.

Nesate tikri, ką daryti toliau?

Psichoterapeutas ar pscologas dirbantis su poromis, turinčiomis vaisingumo problemų, gali padėti jums pasirinkti savo galimybes. Konsultacijų metu, specialistas gali jums padėti priimti sprendimą ir apsvarstyti esamas gydymo galimybes, įsikaitant finansinę ir emocinę galimybių puses.

Kiekvieną kartą, kai pora atsiduria kryžkelėje dėl tolimesnių sprendimų, pokalbis su psichikos sveikatos specialistu gali būti į naudą. Dažnai atsitinka taip, kad poros nesutaria dėl tolimesnių veiksmų, todėl objektyvi trečioji šalis gali padėti pažvelgti į situaciją kitaip.

Dažnai psichoterapeuto pagalbos prašoma pradedant pagalbinį apvaisinimą, nes daugelis žmonių nėra pasirengę papildomam stresui, kuris dažnai patiriamas per pagalbinį apvaisinimą.

Svarstote apie surogatinę motinystę ar įvaikinimą?

Bene svarbiausias laikas konsultacijai su terapeutu, susipažinusiu su nevaisingumo problemomis, yra tada, kai pora ar asmuo svarsto galimybę naudotis surogatine motinyste ar įvaikinimu, kad susikurtų savo šeimą.

Ypač svarstant galimybę naudoti kiaušialąstės donorą, spermos donorą ar embrionų donorystę, konsultacija yra būtina ir dažnai reikalinga prieš gydymą. Tas pats pasakytina apie surogatinę motinystę ir įvaikinimą. Emocinis tokių pasirinkimų poveikis gali būti stiprus ir kai kurioms poroms gali būti sunku tai įvertinti.

Kalbant apie lytinių ląstelių donorystę ar surogatinę motinystę, kai kurios temos, kuriomis psichoterapeutas kalbėsis su jumis ir jūsų partneriu, yra šios:

• Paaiškinkite, kodėl renkatės šį būdą.
• Patvirtinkite, kad tai yra bendras sprendimas, dėl kurio sutariate jūs ir jūsų partneris.
• Ar apie savo sprendimą papasakosite draugams ir šeimos nariams ir, jei taip, kaip ir kada galite tai padaryti.
• Koks bus donorystės poveikis jūsų santykiams su donoru, jei jį/ją pažįstate?
• Atsižvelkite į tai, ką jums ir jūsų būsimam vaikui gali reikšti, jei pasirinksite įvaikinimą ar lytinių ląstelių donorystę. (Kitaip tariant, ar donoras vėliau susisieks su jūsų šeima, ar ne?)
• Jei donoras ar surogatas dar nėra pasirinktas, aptarkite kriterijus, kurių ieškote donorui, ir kodėl.

Norėtumėte daugiau paramos?

Galbūt nesijaučiate ypač prislėgta(s) ar nerimastinga(s) ir nepriklausote nė vienai iš aukščiau išvardytų grupių. Tačiau jaučiate, kad jums gali prireikti daugiau paramos, norite pasikalbėti su specialistu, kuris galėtų jums parodyti daugiau būtų susidoroti su mintimis ir emocijomis.

Psichoterapeuto konsultacija gali būti geras pasirinkimas ir jums. Jūs neturite turėti konkrečios priežasties ir jums nereikia laukti, kol jausitės tiek prislėgti ar ištiks nerimo priepuoliai, kad kreiptumėtės pagalbos.

Deja, apsilankymas pas psichikos sveikatos specialistą yra kartais laikomas silpnumo ženklu. Manoma, kad jei tik būtumėte pakankamai stipri(us) (kad ir ką tai reikštų), tai nereikėtų jokios pagalbos susidoroti su iškylančiomis emocijomis.

Tai tiesiog netiesa. Stiprūs žmonės žino, kada jiems reikia papildomos pagalbos. Apsilankymas pas psichoterapeutą nėra gėdingas poelgis. Tiesą sakant, drąsa prašyti pagalbos yra stiprybės ženklas.

NEVAISINGUMAS NĖRA TABU!

Konsultacijos dėl vaisingumo gali būti naudingos įvairiais atžvilgiais – nuo padėti jums pasirinkti savo galimybes iki padėti jums susidoroti su nevaisingumo keliamu stresu.

Kartais jums tereikia psichoterapeuto, kuris yra susipažinęs su nevaisingumo ir vaisingumo gydymo galimybėmis. Tai ypač aktualu, jei bandote suprasti skirtingas galimybes ir sprendimo būdus. Bet jei jums tereikia paramos emociniams iššūkiams valdyti, kvalifikuotas, užjaučiantis patarėjas gali padėti.

Šioje situacijoje nesate vieni, tad nereikėtų galvoti, kad su viskuo susidoroti reikia patiems, o pagalbos prašymas ir norėjimas yra silpnumo ženklas. Jei galite gauti papildomos pagalbos, kreipkitės ir priimkite ją.

Teksto autorė – Aistė Didžiūnė