Eva Klapatauskaitė

Dirbu su suaugusiaisiais, kurie jaučiasi vieniši, pasimetę, nepasitiki savimi, jaučia stresą arba yra pernelyg savikritiški. Kartais iš pirmo žvilgsnio gyvenime viskas atrodo gerai, tačiau viduje jaučiamas nepasitenkinimas, tuštuma ar jausmas, kad gyvenate ne visai taip, kaip norėtumėte.

Galbūt sunku suprasti, ko iš tiesų norite, priimti svarbius sprendimus ar atrasti prasmę kasdienybėje. O gal pastebite, kad nuolat kartojasi tie patys santykių sunkumai, sunku nustatyti ribas, išsakyti savo poreikius ar priimti save tokius, kokie esate.

Neretai šie sunkumai susiję su ankstyvosiomis gyvenimo patirtimis, santykiais šeimoje ar ilgainiui susiformavusiais įsitikinimais apie save ir pasaulį.

Su tuo ir dirbame:

• Saviverte, savikritika ir santykiu su savimi.

• Vienišumu, artumo ir ryšio su kitais trūkumu.

• Vaikystės patirčių įtaka dabartiniams santykiams ir elgesiui.

• Nerimu, prislėgta nuotaika ir emociniais sunkumais.

• Gyvenimo pokyčiais, pasimetimu, prasmės ir krypties paieškomis.

• Asmeninių poreikių, vertybių ir ribų pažinimu.

Man svarbu į žmogaus sunkumus žvelgti platesniame kontekste. Mūsų savijautą veikia ne tik mintys ar emocijos, bet ir santykiai, darbas, aplinka, kurioje gyvename, bei kasdieniai įpročiai. Kartais sunkumai kyla ne dėl to, kad su mumis kažkas negerai, o dėl to, kad mūsų gyvenimo aplinkybės neatitinka mūsų poreikių.

Konsultacijose siekiame geriau suprasti šiuos ryšius, atpažinti įsisenėjusius elgesio ir mąstymo modelius bei atrasti drąsos keisti tai, kas nebetarnauja mūsų gerovei. Man svarbu ne tik suprasti, kodėl jaučiamės vienaip ar kitaip, bet ir ieškoti būdų kurti prasmingesnį, labiau mūsų vertybes atitinkantį gyvenimą.

Apie mane ir mano darbo metodus

Esu baigusi klinikinės psichologijos magistrantūrą Utrechto universitete Nyderlanduose, kur praleidau beveik penkerius metus. Šiuo metu toliau gilinu klinikinės sveikatos psichologijos žinias Lietuvos sveikatos mokslų universitete.

Mano darbas remiasi kognityvinės elgesio terapijos (KET) principais, kuriuos pagal žmogaus poreikius papildau kitais įrodymais grįstais psichologiniais metodais, dėmesingu įsisąmoninimu (mindfulness) bei kūno ir emocijų ryšio tyrinėjimu.

Psichologiją pasirinkau vedama tikėjimo žmogaus gebėjimu augti ir keistis. Mane domina ne tik psichologiniai procesai, bet ir filosofija, skirtingos kultūros, žmogaus santykis su visuomene bei aplinka. Asmeniniame gyvenime praktikuoju meditaciją ir jogą, todėl man artimas holistinis požiūris į žmogaus gerovę, kartu išlaikant mokslu grįstą ir kritišką požiūrį.

Tikiu, kad konsultacijos gali tapti erdve, kurioje galime geriau pažinti save, pažvelgti į savo patirtis iš naujos perspektyvos ir palaipsniui kurti gyvenimą, kuriame jaučiamės labiau savimi.