KŪNO IR PSICHIKOS DRAUGYSTĖ (Psichosomatika)

KŪNO IR PSICHIKOS DRAUGYSTĖ (Psichosomatika)

Žmonės serga iš baimės

Psichosomatika yra viena iš palyginti naujų medicinos ir psichologijos sričių. Tačiau kūno (gr. k. soma) ir psichikos (gr. k. psyche) koreliacijos klausimai eina tarsi raudona gija per visą medicinos istoriją.

Didžiausias viduramžių gydytojas Avicena (Ibn Sina, 980–1037 m.) taip pat atkreipė dėmesį į sielos ir kūno santykį. Jam priskiriamas su tuo susijęs baimės eksperimentas. Jo metu dviems avinams buvo duodamas tas pats maistas. Tačiau vienas jų ėdė įprastomis sąlygomis, o šalia kito buvo pririštas vilkas. Pastebėta, kad baimė turėjo įtakos antrojo avino būklei – nors šis ėdė, tačiau greitai numetė svorio ir mirė. Nežinoma, kaip šią patirtį aiškino pats Avicena. Tačiau jos schema byloja apie baimės, nerimo, streso įtaką somatiniams pokyčiams.

Jeigu darytume prielaidą, jog panašūs procesai vyksta ir žmogaus organizme, galėtume teigti, kad žmonės dažnai serga tiesiog iš baimės. Pastaraisiais metais gyvename nuolatinės grėsmės akivaizdoje – vis dar neišsisklaidė baimės dėl COVID-19 pandemijos, kai jau turime apdoroti karo išgyvenimus, matuojamės grėsmę bei mokomės susidraugauti su nuolatiniu nerimu. Todėl nestebina ir didėjantis panikos atakas, nerimo sutrikimus patiriančiųjų kiekis bei eilės pas psichologus. O vadinamųjų koučerių, mentorių, dvasios vedlių nuolat gausėja kaip grybų po lietaus.

Tačiau asmeninis patyrimas, gebėjimas reguliuoti emocijas, savo kūno įsisąmoninimas, taip pat kasdieniai įpročiai apdorojant informacinius srautus, savipagalbos priemonių įvaldymas bei aplinkinių palaikymas yra tai, nuo ko priklauso, ar ištikus sunkesniems išgyvenimams į pagalbą ateis psichosomatika.

Taip taip, šiuo aspektu galime padėkoti psichosomatikai. Tai ji padeda susireguliuoti ir grąžinti organizmui balansą, nors ir tokiu keistu, mums ne visada priimtinu būdu. Jeigu savęs negirdima ilgai, kartais kūnas reaguoja drastiškai – migrena, nugaros skausmai, opos, astma, alergijos – tam, kad gautų dėmesio ir susigrąžintų pusiausvyrą. Sakoma, kad 80 proc. visų ligų turi psichosomatinį elementą.

Šiandien terminas psichosomatika labai dažnai iškrenta už įprastų ligos ir sveikatos sampratos ribų. Mūsų tradicinėje sveikatos sistemoje pirmiausia ieškoma biologinių ligos priežasčių. Ir neretu atveju tik tuomet, kai žmogus metų metais lankosi pas gydytojus, tačiau fiziologinių savo negalavimų priežasčių taip ir neatranda, koks nors holistinių pažiūrų gydytojas leidžia sau pasakyti: „Čia tau turbūt nuo nervų, siūlau apsilankyti pas psichoterapeutą.“ Tokie žmonės į psichoterapeuto kabinetą dažnai ateina su stora medicinos išrašų knygele, aplankę ne vieną gydytoją ir atlikę visus įmanomus tyrimus. Šiandieninėje psichosomatikoje žmogus yra matomas kaip biologinių ir psichologinių aspektų visuma, veikianti socialinėje aplinkoje.

photo

Ar varai avariniu režimu?

Darboholizmo epidemija, laisvalaikio–darbo balanso akrobatika, bėgimas vietoj buvimo – tai šių dienų reiškiniai. Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad psichosomatikos sutrikimų gali atsirasti dėl nuolatinio emocinio pervargimo ir lėtinio streso. Veikiant stresoriams, organizmas įjungia avarinį režimą. Dažną mūsų pažįstamą darbingo amžiaus žmogų nuolatos lydi chroniškas stresas, kurį sukelia nesutarimai su vadovybe, šeimos bėdos, kolegų nesupratimas, kivirčai su kaimynais, itin intensyvus gyvenimo tempas, transporto spūstys, nuolatinis laiko, poilsio, miego, judėjimo trūkumas ir t. t. Sulėtinti tempą, leisti sau turėti daugiau laisvo laiko, gerai išsimiegoti, ilsėtis, lėtai valgyti – visai nemadinga. Dažniau pasitaikantis atvejis – pasakoti, kad visi vakarai užimti ir penki savaitgaliai į priekį jau suplanuoti. Dėl tokio šiuolaikinio gyvenimo ritmo dauguma žmonių nuolat veikia tarsi avariniu režimu, dėl kurio pažeidžiama natūrali apsauginė funkcija ir organizmas išsenka. Išsekimas pasireiškia ligomis. Taip pagrindiniu ligų šaltiniu tampa mūsų nerūpestingas požiūris į save ir savo tikruosius poreikius.

Psichosomatika – kaip įtampos išveikos būdas

Kitas psichosomatinių sutrikimų atsiradimo pagrindas gali būti jausmų išraiškos sustabdymas. Natūraliai jausmas juda link iškrovos. Jis tarsi slėgis, kurį reikia išleisti. Tikrų jausmų prievarta išgauti neįmanoma. Jie kyla savaime ir visada turi priežastį, nors kartais ši nėra akivaizdi. Jei žmogui liūdna, šis jausmas natūraliai ieško išėjimo kokia nors forma, pavyzdžiui, verkimu, kūkčiojimu, atodūsiu, kas įtraukia judesį – stiprų iškvėpimą, garsą, ašaras. Jei žmogus aplinką suvokia kaip pavojingą ir nepalaikančią jo liūdesio išraiškos, jis turi šitą tekėjimą sustabdyti ir įsitempti. Toks chroniškas išraiškos sustabdymas jaučiamas kaip įtampa, ją kartais net akivaizdžiai galime atpažinti iš sustingusio žmogaus raumenyno. Įtampa yra lygi pavojui, kurį patirdamas kūnas arba adaptuojasi, arba kompensuoja, pavyzdžiui, skausmu arba kažkokiu kitu simptomu.

Taigi daugelis psichosomatikos simptomų pasireiškia dėl sutrikdytos jausmo išraiškos, taip psichosomatika pasitarnauja kaip įtampos iškrovos būdas. Emocijų pasaulis susijęs su somatiniais pojūčiais. Pavyzdžiui, liūdesys gali pasireikšti nemaloniu pojūčiu krūtinėje, gniužulu gerklėje, sudrėkusiomis akimis. Kartais jausmai kelia konfliktą. Tarkime, žmogus turi įsitikinimą – mūsų šeima nepyksta. Tokiu atveju jis išmoksta uždaryti jausmus, tarsi praryti tą pyktį, kuris nugula kūne ir gali virsti į kažką deginančio, verdančio, pavyzdžiui, skrandyje, žarnyne, galvoje. Jeigu vyksta konfliktas tarp to, ką iš tiesų jaučiame, nes tai įsirašę mūsų kūne, ir to, ką norėtume jausti, idant nenusižengtume įdiegtoms moralinėm normoms, psichosomatika suveikia kaip savireguliacijos mechanizmas. O mūsų kūnas veikia kaip emocinės išminties ir konfliktų talpykla.

Kūno pojūčiai – vartai į paslėptas istorijas

Psichosomatinė liga gali būti pagrįsta reakcija į emocinę patirtį, lydima funkcinių pokyčių ir patologinių organų sutrikimų. Mūsų sveikatai turi įtakos vaikystės traumos ir negatyvios emocijos, kuriose įklimpstame kaip pelkėje. Kūno pojūčiai gali būti vartai į paslėptas istorijas ir mūsų nešiojamą nesąmoningą skausmą. Vaikystės kančių, stiprių emocijų neigimas turi poveikį kūnui. Įsisenėjusių, varginančių ligų priežastys dažnai glūdi tolimoje vaikystėje. Todėl jei norite gyventi kokybiškiau, svarbu stoti į akistatą su patirtomis traumomis ir pradėti gydyti emocines ar fizines žaizdas, kurias kadaise paliko nesąmoningi tėvai ar artimieji.

Sveikos gyvensenos rekomendacijos:

  • Ilsėkis, kad nepavargtum. Rask savo balansą, kaip ambicingai siekti ir išmintingai atsitraukti. Prisimink: kai gyvenimas sulėtėja, gyvenimas tik prasideda. Padovanok sau lėtumo, jis leis daugiau pamatyti ir daugiau pajausti.
  • Leisk sau jausti. Tik išdrįsę įsileisti ir pajusti ilgai uždarytas emocijas, galime išsilaisvinti nuo praeities. Jeigu vienam susitvarkyti sunku, o gal neturėjai net galimybės išmokti emocinio raštingumo savo šeimoje, kreipkis į psichikos sveikatos specialistą. Tu turi teisę jausti.
  • Atsigręžk į savo kūno išgyvenimus. Įmanoma lavinti psichines funkcijas ir gebėjimus, tokius kaip dėmesys, pažinimas, emocijos, naudojant įvairias technikas kaip meditacija, joga, mindfullness. Atsirink, kas veikia tau. Toks lavinimas turi poveikį mūsų sveikatai. Meditacija teigiamai veikia hormoninę ir imuninę sistemas, gali sustiprinti ir tradicinius gydymo būdus, pavyzdžiui, gydant astmą, vėžį, psoriazę, gerina savireguliaciją, ypač naudinga stresui mažinti.

Galiausiai kiekvienas simptomas turi tikslą, kitaip neegzistuotų, todėl linkiu savęs atvirai paklausti: „Jeigu turėtum burtų lazdelę arba stebuklingą vaistą, kuris akimirksniu pašalintų tavo simptomus, kas pasikeistų tavo gyvenime?“

Autorė: Vilma Krivickė

Redagavo: Aušra Lengvinienė

picture

Ieškote profesionalios konsultacijos?

Sprendžiame įvairias emocines ir psichikos sveikatos problemas, sujungiame klientus su patyrusiais psichikos sveikatos specialistais.

Psichinė ir emocinė sveikata yra geros savijautos pamatas. Neatidėliokite pagalbos sau. Mūsų misija – padėti Jums pasveikti.

Užsiregistruokite per 1 minutę!

Ieškoti specialisto