Emocinis skausmas – impulsas veikti

Emocinis skausmas – impulsas veikti

Skausmas – impulsas veikti, ieškoti išeičių, ryžtis pokyčiui. Ir jis be galo reikalingas. Mes jo vengiame ir bėgame. O iš tiesų jį reikėtų užkelti ant pjedestalo. Ir jeigu ne pagerbti ir vertinti, tai bent jau atidžiau į jį pasižiūrėti.

Natūralu yra vengti skausmo. Mes esame gyvos būtybės, stengiamės išgyventi, išlikti. O skausmas yra grėsmė. Jis veikia kaip signalas, įspėjantis apie galimą audinių pažeidimą ir skatinantis imtis įvairių veiksmų, siekiant užkirsti kelią tolesniam pažeidimui arba jį apriboti.

Bandymas išvengti, apsisaugoti nuo skausmo mus veda į priekį. Mes kuriame patogius rūbus, šiltus namus siekdami susikurti kuo daugiau malonumo ir patogumo. Ir tai yra puiku!

O kaip yra su emociniu skausmu? Mes jo irgi vengiame. Ar pagrįstai? Kokią kainą mokame stengdamiesi nejausti emocinio skausmo?

Niekam nelinkėčiau būti žeminamam, pajuokiamam, atstumiamam ir jausti skausmą šiose patirtyse. Ir neišvengiamai mes susiduriame su patirtimis, kuriose iškyla skausmas. 

Blogai, kai nustumiame skausmą gilyn į save, suspaudžiame, įtempiame raumenis laikydami jį. Tokiu būdu nenorime jausti skausmo. Jis yra, tik mes sąmoningai atsisakome jį patirti. Naudojame įsitempimo taktikas. Ilgainiui tai pradeda mums trukdyti.

Visų pirma, mes nededame pastangų keisti situacijos. Visas jėgas sunaudojame skausmo sulaikymui, stūmimui nuo sąmonės. Ir natūralu, kad nebelieka jėgų pokyčiams. Antra, naudodami įsitempimą kuriame įtampas kūne, kurios gali virsti į kūno negalavimus. Taigi ilgalaikėje perspektyvoje kenkiame sau.

Nustumdami ar sulaikydama skausmą, kad tik jis nepasiektų mūsų sąmonės, pasiliekame situacijose, kuriose patiriame pažeminimą, atstūmimą. Tarsi susitaikome su jomis. Ir gali atrodyti, kad išeičių nėra.

photo

KAIP EMOCINIS SKAUSMAS VEIKIA MŪSŲ KŪNĄ?

Emocinis skausmas – tai skausmas ar nuoskauda, kilusi iš ne fizinių šaltinių. Kartais ši emocinė kančia yra kitų veiksmų rezultatas. Kitais atvejais tai gali būti apgailestavimo, sielvarto ar netekties pasekmė. Taip pat tai gali būti pagrindinės psichinės sveikatos būklės, tokios kaip depresija ar nerimas, rezultatas.

Kad ir kokia bebūtų priežastis, šis psichologinis skausmas gali būti stiprus ir reikšmingai paveikti daugybę skirtingų mūsų gyvenimo sričių.

Nors jis dažnai atmetamas kaip ne toks rimtas nei fizinis skausmas, svarbu, kad į emocinį skausmą būtų žiūrima rimtai. Yra daug bendrų jausmų, susijusių su emociniu skausmu, kurie gali turėti įtakos mūsų fizinei ir psichinei sveikatai.

Psichologinis skausmas taip pat gali prisidėti prie fizinio skausmo įvairiose kūno vietose arba jį pabloginti. Nemažai įprastų fizinio skausmo tipų yra tiesiogiai susiję su emocine kančia, pvz.: viduriavimas, galvos svaigimas ir skausmas, raumenų skausmai, pykinimas, skausmai kojose ir rankose, virškinimo sutrikimai ir pilvo skausmai.

Emocinį skausmą taip pat gali lydėti daug elgesio veiksmų:

  • Agresija ir smurtas
  • Alkoholio ar medžiagų vartojimas
  • Savižudiškos mintys
  • Kompulsinis elgesys, įskaitant apsipirkimą, lošimą ir priklausomybę nuo sekso
  • Valgymo sutrikimai
  • Rizikingas elgesys
  • Savęs žalojimas

Šie elgesio veiksmai dažnai yra kaip bandymas išsklaidyti ir pabėgti nuo intensyvaus emocinio skausmo. 

KOKIE YRA EMOCINIO SKAUSMO SIMPTOMAI?

Yra daug jausmų, kuriuos galite jausti esami paveikti emocinio skausmo, tačiau pateikiame kelis dažniausius:

  • Gilus liūdesys, liūdesys arba depresija
  • Sielvartas
  • Intensyvi kančia
  • Vienatvė ir izoliacija
  • Neigiamos emocijos
  • Panika
  • Pyktis
  • Gėda
  • Bevertybės jausmas

KOKIOS YRA DAŽNIAUSIOS EMOCINIO SKAUSMO PRIEŽASTYS?

Yra daugybė skirtingų emocijų, kurios gali sukelti psichologinį skausmą. Kiekvienas gali karts nuo karto patirti šiuos jausmus, tačiau kai tokie jausmai yra intensyvūs ir nuolatiniai, jie gali sutrikdyti žmogaus gebėjimą veikti ir atlikti įprastą kasdienę veiklą.

Liūdesys

Liūdesys yra natūrali emocija, susijusi su praradimu ir nusivylimu. Tačiau, jei laikui bėgant jis neišnyks, tai gali reikšti gydomą būklę, depresiją, kuri gali paveikti visą jūsų kūną.

Jei liūdesys trunka ilgiau nei kelias dienas ir daro įtaką jūsų kasdieniam gyvenimui, gali prireikti kreiptis į gydytoją.

Turėtumėte pasikonsultuoti su savo gydytoju ir būti visiškai sąžiningi dėl bet kokio alkoholio ar narkotikų, kuriuos vartojote norėdami susidoroti su liūdesiu ir ieškoti būdų gydytis.

Pyktis

Pyktis yra viena iš pagrindinių žmogaus emocijų. Jis išskiria adrenaliną, kuris padidina raumenų įtampą ir pagreitina kvėpavimą. Pyktis mums leidžia kovoti, tačiau jei jis nėra tinkamai valdomas, šis atsakas gali sukelti ilgalaikių fizinių pasekmių.

Jei pyktis dažnai pereina į agresiją, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju ir rasti pykčio priežastis ir suprasti, kodėl jis pereina į fizinę agresiją. 

Nerimas

Kaip ir pyktis, nerimas ir baimė taip pat išskiria adrenaliną. Paprastai tai sukelia šoklumą, polinkį lengvai išsigąsti, nesugebėjimą atsipalaiduoti, arba verčia mus sustingti. 

Kai kuriems žmonėms nerimas yra nerimo sutrikimo simptomas, todėl gali prireikti psichoterapijos ar receptinių vaistų nerimui suvalgyti ir gydyti.

Nerimą taip pat gali sukelti medžiagų vartojimas, tokiu atveju alkoholio ir narkotikų atsisakymas dažnai gali pagerinti simptomus. Pasikalbėkite gydytojui apie bet kokį alkoholio ar narkotikų vartojimą, kad užtikrintumėte tinkamą diagnozę ir gydymą.

Gėda ir kaltė

Gėda ir kaltė dažnai sukelia „drugelių“ ar „akmens ant širdies“ jausmą. Gėda yra įprasta emocija, tačiau jei ji užsitęsia ir yra negydoma, užsitęsęs gėdos ir kaltės jausmas gali sukelti fizinius simptomus.

KĄ DARYTI?

Atsukti laiką savo pojūčiuose. Su psichoterapeuto pagalba galite grįžti prie to momento, kuomet jaučiate skausmą ir prisileisti jį. Jausti skausmą. Jis nėra toks galingas. Kartu galima stoti akistaton su juo. Jis ateina, atneša savo žinią – “Tau netinka ši situacija, daryk ką nors”. Taigi skausmas – yra impulsas veikti. 

Būtent to ir norėjome – kuomet užstringame neigime, atstatome tėkmę grįždami prie jausmų, pojūčių ir atsiranda pyktis. O pyktis – galinga jėga. Ir jeigu tą jėgą nukreipti į pokytį. Išmintingai. Tuomet, laikykitės!

Kartais skausmas būna mažas. Vos apčiuopiamas. Nepasitenkinimas. Nepatogumas. 

Šį kartą prisėdau prieš savo psichoterapijos susitikimą apgalvoti, su kuo norėčiau dirbti. Ir mintyse prabėgusi savo temas, kurios man aktualios, supratau, kad renkuosi dirbti su tuo, kas man šiuo metu kelia didžiausią skausmą. 

Net jeigu tai nepatogumas ir nepasitenkinimas, su kuriuo dar galima gyventi ilgai. Tačiau kam, jeigu galima pažvelgti atidžiau, skirti jam laiko ir jis, gavęs dėmesio, pradeda keistis ir transformuotis. 

KAIP SUSIDOROTI SU EMOCINIU SKAUSMU?

Emocinis skausmas dažnai gali būti toks pat stiprus kaip ir fizinis skausmas, o kartais net gali sukelti viso kūno skausmo simptomus. Tai taip pat gali turėti neigiamos įtakos tiek trumpalaikei, tiek ilgalaikei psichinei gerovei, todėl svarbu gauti tinkamą pagalbą ir gydymą.

Kadangi emocinis skausmas gali būti toks varginantis, žmonės dažnai kreipiasi į nesveikus susidorojimo mechanizmus, įskaitant narkotikus ir alkoholį. Problema ta, kad nors šie metodai gali suteikti trumpalaikę pagalbą, ilgainiui jie sukelia didesnę žalą.

Kai kurie sveikesni būdai valdyti emocinio skausmo simptomus gali būti:

  • Pokalbis su kuo nors: socialinė parama yra labai svarbi emocinei gerovei, o pokalbis su patikimu asmeniu, nesvarbu, ar tai geras draugas, ar patarėjas, ar psichoterapeutas gali padėti.
  • Sportas ir mankšta: įrodyta, kad fizinis aktyvumas gali pagerinti nuotaiką, todėl tai gali būti geras būdas susidoroti su emocinio skausmo pojūčiais. Išlieti pykčio jausmus bėgiojant aplink savo gyvenamąjį rajoną yra geresnis pasirinkimas nei elgtis agresyviai. Popietės pasivaikščiojimas gali labiau pagerinti jūsų nuotaiką nei begalinis socialinių tinklų įrašų skaitymas.
  • Sąmoningumo praktikavimas: sąmoningumas, psichinė praktika, apimanti susitelkimą į dabartinę akimirką, gali būti naudinga, kai bandote susidoroti su sudėtingomis emocijomis, tokiomis kaip nerimas, sielvartas, liūdesys ir pyktis. Šis procesas apima ne tik didesnį savo emocijų suvokimą, bet ir stresą, mokymąsi priimti ir paleisti poreikį kontroliuoti ar pašalinti šias emocijas.

Svarbiausia, jei emocinio skausmo simptomai sukelia didelį nerimą arba trukdo jūsų kasdieniam gyvenimui, pasitarkite su gydytoju arba psichikos sveikatos specialistu.

Gyvenimas juda į priekį. Šypsena atsiranda jūsų veide. Tik tiek reikėjo, kad staiga situacija pradėtų keistis?

Autorė: Severija Tarailienė

picture

Ieškote profesionalios konsultacijos?

Sprendžiame įvairias emocines ir psichikos sveikatos problemas, sujungiame klientus su patyrusiais psichikos sveikatos specialistais.

Psichinė ir emocinė sveikata yra geros savijautos pamatas. Neatidėliokite pagalbos sau. Mūsų misija – padėti Jums pasveikti.

Užsiregistruokite per 1 minutę!

Ieškoti specialisto

Sukūrė:

logo