Geštalto terapija – kas tai ir kaip ji gali Jums padėti?

Geštalto terapija – kas tai ir kaip ji gali Jums padėti?

Geštalto terapija – viena pagrindinių psichoterapijos krypčių – gimė XX a. viduryje. Jos pradininkas – iš Vokietijos į JAV emigravęs gydytojas-psichiatras Frederickas “Frizas” Perlsas (angl. Frederick Perls arba Friz Perls). Kadaise žavėjęsis Sigmundo Freudo psichoanalizės atradimais, jis savo praktikoje pastebėjo psichoanalizės trūkumų (pvz., siekdamas išvengti kliento retraumavimo, nematė būtinybės išnarstyti visą kliento vaikystę terapijos metu – tirti. 

Jo nuomone, pravartu tik tas kliento vaikystės patirtis, kurios aktualizuojasi jo gyvenime “čia ir dabar”). 

Remdamasis turtinga savo profesine ir gyvenimiška patirtimi, ir pats “savo kailiu” išbandęs įvairių to meto populiarių psichoterapijos krypčių metodus, F. Perlsas su bendraminčiais ėmėsi gryninti naują terapijos kryptį. 

Šio darbo rezultatas – sukurta geštalto terapija, apjungianti egzistencializmą, Rytų išmintį ir praktikas, fenomenologinį, dialogu grįstą, požiūrį į terapijos procesą.

Geštalto teorija pabrėžia, kad visko visuma yra didesnė už jos dalis. Tai reiškia, kad visumos atributai negali būti išvedami iš atskirų dalių analizės.

Perlsas geštalto terapiją vystė kaip psichoterapijos kryptį, efektyviai padedančią žmonėms įveikti savo neurozes, pasireiškiančias nerimu, depresiškumu bei psichosomatiniais simptomais (pvz., migrena, kitais skausmais, virškinimo sutrikimais, širdies ligomis ir pan.). 

Nors teorijoje ir vartojama neurozės sąvoka, geštalto terapijoje vengiama „diagnozuoti“ ar vertinti klientus kaip pacientus; vieni ar kiti neurozės požymiai yra būdingi kiekvienam iš mūsų.

KAIP VEIKIA GEŠTALTO TERAPIJA?

Dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, ankstyvoje vaikystėje patirto nesaugumo ar atstūmimo jausmo, praeityje išgyventų netekčių, kitų traumuojančių ar baimę keliančių įvykių, žmogaus ankstesnės patirtys gali aktualizuotis ir virsti įvairiais gynybiniais mechanizmais. Jais žmogus nutraukia pilnavertį kontaktą su aplinka ir tarsi ima veikti priešingai savo prigimčiai ar esybei.

Dažnai jis tuo tikslu netgi išvysto gebėjimą nejausti arba slopinti savo norus, poreikius, jausmus, – praranda kontaktą su pačiu savimi. 

Ši sustabdyta ar užslopinta energija niekur nedingsta. Ją nukreipiame prieš save pačius, taip sąlygodami autodestrukciją, arba į kitus. Pavyzdžiui, be realaus pagrindo ant jų išliejame kitiems adresuotą pyktį, pagiežą ar neapykantą. 

Ilgainiui gali pradėti vystytis įvairūs neurotiškumo požymiai ar neurotiško elgesio mechanizmai. Tikrai daugeliui pažįstamos situacijos, kai:

• veikiami gėdos ar baimės vengiame imtis kokios nors veiklos, atsisakome galimybių;
• gyvename jausdami nepasitenkinimą esama padėtimi, bet nieko nesiimame jai pakeisti;
• nesugebėdami pasakyti „ne“, apsikrauname darbais ir atsakomybėmis, kol nusidirbame iki visiško perdegimo;
• viską darome patys, vengdami paprašyti net ir menkiausios kitų pagalbos, arba, priešingai – nepasitikėdami savo jėgomis, tampame visiškai priklausomi nuo kitų ir tiesiog nustojame gyventi savo gyvenimą;
• gyvename vieniši, bijodami kurti santykius su kitais;
• nuolat kuriame mus traumuojančius santykius (pvz., su priklausomais nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, smurtautojais ir pan.).

KAIP „NEUŽDARYTI GEŠTALTAI“ VEIKIA MUS?

Dažnai gali atrodyti, – taip tiesiog susiklostė, ir net nesusimąstome, kaip patys nuolat veikiame tuo pačiu būdu, nesąmoningai susikurdami tas pačias gyvenimo situacijas, kurias vėl ir vėl bandome nesėkmingai spręsti tuo pačiu būdu. 

Taip sukamės lyg užburtame rate, kaupdami vis daugiau neužbaigtų ir neišspręstų situacijų – taip vadinamų „neuždarytų geštaltų“. Jie ilgainiui ima vis labiau neigiamai mus veikti, kelia įtampą ir nerimą.

Būtų paprasta ir lengva, jei tai suvokę galėtume išspręsti perskaitę protingą knygą, kurių šiais laikais apstu. 

Deja, galime būti be galo apsiskaitę ir apie save žinoti, rodos, viską. Tačiau “žinoti”, – ne tas pats, kas “įsisąmoninti”. Kol visais neuronais ir kitomis kūno ląstelėmis neįsisąmoniname ir nepajaučiame, kur esame „užstrigę” – pokyčiai sunkiai tikėtini.

Šia prasme geštalto terapija, kaip ir kitos psichoterapijos kryptys, orientuotos į įsisąmoninimo didinimą, gali tapti viena pagrindinių priemonių išeičiai iš aklavietės rasti ir naujiems mąstymo ar elgesio modeliams gyvenime kurti.

KAIP GEŠTALTO TERAPIJA GALI JUMS PADĖTI?

Didindamas žmogaus sąmoningumą, jo pastabumą, geštalto terapeutas padeda jam pažinti save, suprasti, kas vyksta jo gyvenime, ir, svarbiausia, – įsisąmoninti, kaip pats klientas prie to prisideda. 

Pažindamas save, savo aplinką ir santykius su ja, savo patenkintus ir nepatenkintus poreikius, savo elgseną, mintis, emocijas ir jausmus, bei suvokdamas savo vaidmenį tame, žmogus tarsi praregi. Tai tampa nauju jo sveikimo pagrindu, naujo gyvenimo atspirties tašku.

Geštalto terapija, su vyraujančiu holistiniu požiūriu į žmogų kaip į visumą, yra orientuota:

• į savęs pažinimą ir tikrosios savasties atkūrimą, atmetant tai, kas buvo primesta (pvz., asmenybę varžančius stereotipus), ir priimant (integruojant) anksčiau atstumtas savasties dalis;
• į savo pojūčių, emocijų, jausmų, elgesio ir poreikių įsisąmoninimą;
• į buvimą „čia ir dabar“, išsilaisvinant iš užstrigimo nuolat gyvenant praeitimi ar svaičiojant apie ateitį, užmirštant gyventi būtent šią akimirką, šioje vietoje;
• į atvirą visavertį kontaktą su savimi ir aplinka;
• į prisiimtą atsakomybės už savo gyvenimą.

PAGRINDINIAI GEŠTALTO TERAPIJOS TIKSLAI

Geštalto terapijos galutinis tikslas – žmogaus, kaip asmenybės, branda. Ji neapsiriboja vien darbu su įvairiais neurozių pasireiškimais, tad yra itin tinkama kiekvienam, siekiančiam atskleisti savo potencialą ir save realizuoti.

Vis daugiau žmogui įsisąmoninant, labiau save pažįstant ir priimant save tokį, koks yra, šis tampa brandesnis – gali remtis į save patį, labiau pasitikėti savimi, žinoti savo poreikius ir galimybes, realistiškiau suvokti jį supančią aplinką. 

Tuomet aplinka vis labiau suvokiama kaip galimybių ir pasirinkimų kupinas pasaulis, o tai įgalina išlaisvinti savo gyvybinę ir kūrybinę energiją, atgauti laisvę rinktis, kokį gyvenimą ir santykius norima kurti. 

Galiausiai, geštalto terapija padeda išlavinti gebėjimą efektyviau spręsti savo problemas. Tuo pačiu – atgauti prigimtinę teisę bandyti ir klysti, teisę nežinoti, būti trapiu, jautriu ir pažeidžiamu, nes toks žmogus savo esybėje dažniausiai ir yra.

Jautriai stebėdamas klientą terapijos sesijų metu, geštalto terapeutas, visų pirma, stengiasi suprasti, kaip klientas žvelgia į pasaulį ir kaip tuo vadovaudamasis organizuoja savo gyvenimą, kreipdamas ypatingą dėmesį į momentus, kuriuose klientas nuslopina savo impulsus ar kitaip nutraukia kontaktą, pasitelkdamas jam būdingus gynybinius mechanizmus.

Atspindėdamas žmogaus neįsisąmonintą elgseną, geštalto terapeutas klientui padeda pamatyti save tarsi iš šono, pastebėti, kad kažkas, kas iki šiol nebuvo įsisąmoninta, vyksta, ir kaip tai vyksta. 

Taip gilinamas žmogaus įsisąmoninimas ir savęs pažinimas. 

Galiausiai, kūrybiškai taikydamas įvairias geštalto terapijos technikas, terapeutas gali pasiūlyti klientui išbandyti naujus elgesio modelius. Juos klientas gali vėliau perkelti į savo naują kasdienybę, palaipsniui atsisakydamas sau įprastos, nenaudingos elgsenos. 

Taip klientas lavina įgūdžius, padedančius efektyviai veikti, spręsti gyvenime kylančias problemas.

KOKIUS SUTRIKIMUS GALIMA GYDYTI NAUDOJANT GEŠTALTO TERAPIJĄ?

Nuo pat pradžios geštalto terapija tapo įrodytu ir veiksmingu terapiniu metodu sprendžiant ir gydant įvairias psichikos sveikatos ligas. Geštalto terapija naudojama gydant kai kuriuos psichologinius sutrikimus:

• Nerimas. Geštalto terapija padeda žmonėms sutelkti dėmesį į dabartį. Tai leidžia žmonėms suprasti, kokios tiesioginės mintys, jausmai ar elgesys gali sukelti nerimą.
• Elgesio sveikatos problemos. Geštalto terapija gali padėti žmonėms, turintiems elgesio sutrikimų, tokių kaip bipolinis sutrikimas. Tai taip pat veiksmingas terapinis metodas gydant piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis, kompulsinį lošimą ir potrauminio streso sutrikimus (PTSD – angl.). Žmonės, kovojantys su šiomis problemomis, geštalto terapijos būdu gali susikurti naują požiūrį į gyvenimą ir pastebėti teigiamus gyvenimo būdo pokyčius.
• Depresija. Kadangi geštalto terapija daugiausia dėmesio skiria savimonei, ji gali padėti depresija sergantiems žmonėms suvokti galimas stresines situacijas, kurios sukelia jų depresiją.
• Santykių sunkumai. Geštalto terapija gali padėti poroms atpažinti destruktyvų elgesį, kuris gali neigiamai paveikti jų santykius. Tai gali padėti jiems siekti teigiamų santykių ir asmeninio gyvenimo būdo pokyčių.
• Savivertės problemos. Geštalto terapija padeda žmonėms, turintiems žemą savivertę, nustatyti ir įveikti pagrindinius veiksnius, kurie prisideda prie jų žemos savivertės.

KO TIKĖTIS IŠ GEŠTALTO TERAPIJOS?

Svarbiausia, ko siekiama geštalto terapijos metu – didinant kliento sąmoningumą įgalinti jo aplinkoje labiau remtis savimi, ne kažkuo kitu. Tai vyksta užmezgant pasitikėjimu, palaikymu, bendradarbiavimu, lygiaverčiu dialogu grįstą kliento ir terapeuto ryšį.

Geštalto terapija yra įdomus ir kūrybingas tiek kliento, tiek terapeuto augimo procesas, kuris, deja, kartais būna skausmingas, bet galiausiai atskleidžia brandžią jūsų asmenybę, išlaisvina lig tol slopintus energijos resursus, atveria neįžvelgtas galimybes, suteikia laisvę veikti ir rinktis.

Vienintelis geštalto terapijos apribojimas – ji negali padėti įveikti paveldimo elgesio psichologinio poveikio. Geštalto terapija tai taip pat nepadeda esant psichologiniams veiksniams, kuriems įtakos neturi asmens mintys. Tačiau tai yra veiksmingas terapinis gydymo būdas priklausomybės problemoms ir psichinės sveikatos sutrikimams.

Autorė – Sabina Babravičienė