Panikos priepuoliai ir panikos sutrikimas. Kaip juos suprasti ir atskirti?

Panikos priepuoliai ir panikos sutrikimas. Kaip juos suprasti ir atskirti?

Panikos priepuoliai yra staigūs, intensyvūs baimės, panikos ar nerimo antplūdžiai. Jie gali būti itin stiprūs ir atsirasti staiga. Ištikus panikos priepuoliui, gali atrodyti, kad jie praranda kontrolę, patiria širdies priepuolį, tuoj apsivems ar nualps, ar net mirs. Nors panikos priepuoliai yra bauginantys, jie nekelia pavojaus žmogaus gyvybei.

Šių panikos epizodų ir paties panikos sutrikimo esmės supratimas gali padaryti juos mažiau bauginančius ir lengviau su jais tvarkytis.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti panikos priepuolius ir kaip elgtis jų metu.

Fizinis panikos priepuolių pasireiškimas

Panikos priepuoliai yra itin kūniška patirtis, pasireiškianti fizinių simptomų, galinčių priminti įvairias sveikatos problemas, ypač širdies priepuolius, virtinė.

Dažniausiai pasitaikantys simptomai:

  • Palpitacijos (permušimai) ar pagreitėjęs širdies plakimas;
  • Prakaitavimas ir drebulys;
  • Dusulys arba užspringimo pojūtis;
  • Tunelinis matymas;
  • Krūtinės skausmas arba diskomfortas;
  • Pykinimas arba ūmus pilvo skausmas;
  • Galvos svaigimas, nestabilumas arba alpimo pojūtis;
  • Šaltkrėtis arba karščio bangos;
  • Tirpimo ar dilgčiojimo pojūtis;
  • Derealizacija (atitrūkimo nuo savęs jausmas) arba depersonalizacija (atsiskyrimo nuo realybės jausmas).

Emociniai ir psichologiniai simptomai

Emociniu lygmeniu žmogus gali patirti didžiulio nerimo ir baimės antplūdį, kartu su besiplečiančiu artėjančios pražūties ar baimės jausmu.

Stipri baimė, būdinga panikos priepuoliui, dažnai sukasi aplink tikėjimą, kad gyvybei gresia tiesioginis pavojus arba kad įvyks kažkas katastrofiško.

Panikos priepuolio trukmė

Panikos priepuoliai paprastai pasiekia piką per kelias minutes ir būna trumpi. Dažniausiai simptomai visiškai išnyksta po 10–20 minučių. Itin retais atvejais simptomai gali trukti ir ilgiau.

Neretai žmonės pasakojantys, kad juos ištikusi panikos ataka truko valandą ar dar ilgiau, iš tikrųjų patiria keletą panikos priepuolių vieną po kito.

Nepaisant to, kad panikos priepuoliai paprastai būna trumpalaikiai, jie gali būti labai varginantys ir turėti įtakos fizinei bei emocinei gerovei.

photo

Veiksniai skatinantys galimą panikos priepuolio atsiradimą

Nors panikos priepuoliai gali atsirasti be aiškios priežasties, tam tikri veiksniai gali paskatinti panikos ataką:

  • Genetinė predispozicija;
  • Reikšmingi gyvenimo pokyčiai arba įvykiai keliantys įtampą;
  • Reikšmingos sveikatos problemos;
  • Tam tikrų vaistų ar medžiagų (alkoholio, narkotikų) abstinencija, pagirios;
  • Per didelis kofeino vartojimas arba prasta mityba.

Supratingumas ir empatija

Kalbant apie panikos priepuolius, labai svarbu žvelgti į tai su empatija ir supratimu. Nors kliniškai tai gali būti apibūdinamas kaip atskiras, trumpalaikis įvykis, jo poveikis žmogaus gyvenimui gali būti gilus ir ilgalaikis.

Kai kuriems, ypač jautresniems žmonėms, tai daugiau nei laikina patirtis. Tai esminis, dažnai nerimą keliantis prisiminimas ir patirtis, galintis turėti įtakos psichinei, emocinei ir socialinei gerovei.

Dar daugiau. Bet pačių, galinčių bauginti, panikos priepuolių, baimė patirti kitą priepuolį gali sukelti vengimo elgesį. Toks žmogus vengia vietų ar situacijų, galimai ar iš tikro siejamų su buvusiais panikos priepuoliais.

Ilgainiui, stiprėjant vengimui ir naujo panikos priepuolio baimei, išsivysto nemaloni psichopatologija – panikos sutrikimas.

Taigi, kas yra panikos sutrikimas?

Panikos sutrikimas priklauso nerimo sutrikimų grupei. Jam būdingi pasikartojantys, netikėti panikos priepuoliai ir atsiradusi stipri jų pasikartojimo baimė.

Sergantys šiuo sutrikimu, taip susirūpina ir bijo dėl naujo panikos priepuolio, tad vengia bet kokių situacijų, kuriose, jų manymu, tokie priepuoliai gali vėl ištikti. Toks vengimo elgesys pradeda drastiškai apriboti jų gyvenimo veiklą, toliau stiprindamas nerimą ir siaurindamas užsiėmimų ar vietų pasirinkimą.

Tyrimai rodo, kad Europoje panikos sutrikimo paplitimas siekia apie 1,8% visiems gyventojams. Šis skaičius gali svyruoti priklausomai nuo konkrečios Europos šalies ir tyrimo metodikos.

Tyrimai taip pat sako, kad moterys maždaug du kartus dažniau serga panikos sutrikimu nei vyrai.

Panikos sutrikimų priežastys

Nors tikslios panikos sutrikimo priežastys nėra žinomos, psichologai teigia, kad įtakos gali  turėti keletas veiksnių:

  • Genetika: panikos sutrikimas, atrodo, pasireiškia šeimose, kuriose panikos sutrikimu jau sirgo tėvai ar seneliai. Taip pat tai galima paaiškinti ir ankstyvosiomis vaikystės patirtimis – vaikas, matydamas dėl panikos atakos persigandusį giminaitį, išsigąsta ir pats pradeda bijoti panikos priepuolio.
  • Stiprus stresas gyvenime: reikšmingi gyvenimo pokyčiai arba stresoriai, tokie kaip mylimo žmogaus netektis ar sunki liga, pokyčiai darbe, didelės finansinės problemos kai kuriems žmonėms gali sukelti panikos sutrikimą.
  • Temperamentas: jautresniems stresui arba linkusiems į neigiamas emocijas, asmenims gali kilti didesnė rizika.
  • Smegenų anomalijos: smegenų sričių, atsakingų už baimę ir nerimą, pokyčiai gali prisidėti prie panikos priepuolių ir iš jų išsivystančio panikos sutrikimo rizikos

Panikos sutrikimo gydymas

Panikos sutrikimo gydymo metodai panašūs visame pasaulyje. Lietuvoje jie irgi taikomi.

  • Psichoterapija: Kognityvinė ir elgesio terapija (KET) vienas populiariausių ir pasirinkimų, daugiausia dėmesio skiriant neigiamų mąstymo modelių ir elgesio atpažinimui, supratimui ir keitimui. Kitos psichoterapijos rūšys taip pat gali padėti tvarkytis su panikos sutrikimu.
  • Gyvenimo būdo keitimas ir pagalbos sau priemonės: kofeino ir tam tikrų nereceptinių vaistų nuo peršalimo vartojimo sumažinimas arba atsisakymas gali padėti sumažinti ištinkančių panikos priepuolių dažnumą. Kai kuriems žmonėms panikos sutrikimą gali padėti įveikti sąmoningumo treniruotės, sportas, joga ir gyvenimo būdo pokyčiai.
  • Vaistai: tam tikri antidepresantai ir vaistai nuo nerimo gali padėti sumažinti arba kontroliuoti simptomus, nors iki galo panikos sutrikimo gali neišgydyti.

Plačiau apie kiekvieną pakalbėsime žemiau.

Kaip suvaldyti ir įveikti panikos sutrikimą

Gyvenimas su panikos sutrikimu gali būti sudėtingas, alinantis ir apribojantis. Tačiau pasirinkę tinkamas įveikos strategijas žmonės išmoksta valdyti savo simptomus ir gyvena visavertį gyvenimą.

Veiksmingas susidorojimas ir valdymas apima ir profesionalaus gydymo, ir savipagalbos metodų, ir gyvenimo būdo pokyčių derinį.

1. Profesionali psichologų pagalba ir psichoterapija

  • Kognityvinė elgesio terapija (KET): KET gali padėti atpažinti ir pakeisti neigiamus mąstymo modelius ir elgesius, prisidedančius prie panikos priepuolių atsiradimo.
  • Ekspozicinė terapija (KET pakraipa): ši terapijos forma suteikia pacientams patirti fizinius panikos priepuolio pojūčius saugioje ir kontroliuojamoje aplinkoje, ir padedant specialistui išmokti sveikesnių būdų, kaip susidoroti su panikos ataka.
  • Psichologinė pagalba apskritai: nors tyrimais įrodyta, kad kognityvinė elgesio terapija yra veiksmingiausia psichoterapijos kryptis būtent panikos sutrikimui gydyti, apsilankymas pas psichologą ar psichoterapeutą, gali tapti kelio į gydymą pradžia. Galima pradėti kalbėti apie, neretai slepiamą, problemą ir ieškoti būdų jai spręsti padedant profesionalams.

2. Relaksacijos technikos

  • Gilus kvėpavimas: susitelkimas į gilų ir tolygų kvėpavimą gali padėti nuraminti nervų sistemą priepuolio metu.
  • Progresyvi raumenų relaksacija: skirtingų raumenų grupių įtempimas ir atpalaidavimas gali padėti žmonėms geriau suvokti fizinius pojūčius ir pasiekti gilaus atsipalaidavimo būseną.
  • Vaizduotės pratimai: ramios ir saugios aplinkos įsivaizdavimas gali padėti nukreipti mintis nuo panikos jausmo ir padėti įsižeminti.

3. Informacija

  • Edukacija: Paties panikos sutrikimo supratimas (tarkime, kad ir šio straipsnio perskaitymas) gali sumažinti kito panikos priepuolio baimę. Žinojimas įgalina žmones prisiimti atsakomybę už savo būklę ir pradėti reikiamus pokyčius.
  • Paramos grupės: Bendravimas su kitais, patiriančiais tuos pačius iššūkius, gali pasiūlyti įžvalgų, bendrų įveikos metodų ir emocinės paramos.

4. Sveika gyvensena

  • Venkite kofeino ir alkoholio: abi medžiagos kai kuriems žmonėms gali sukelti panikos priepuolius. Vartojimo apribojimas arba atsisakymas iš viso, gali sumažinti panikos priepuolių riziką. Jei negalite be kavos, rinkitės kavą be kofeino.
  • Reguliari mankšta: fizinis aktyvumas sumažina nerimą ir stresą, nes išsiskiria endorfinų, natūralių nuotaiką keliančių medžiagų. Tai taip pat, sportuodami didinate pasitikėjimą savimi ir padėti sau jaustis stipriau ir saugiau.
  • Miegas: pakankamo ir kokybiško miego užtikrinimas gali padėti sumažinti nerimą ir panikos priepuolius. Svarbu ne vien miego trukmė, bet ir jo kokybė. Tad prieš miegą venkite ekranų šviesos, stenkitės nepersivalgyti, miegoti išvėdintame kambaryje, kuriame yra kuo mažiau šviesos šaltinių.

5. Rūpestis savimi

  • Sąmoningas įsisąmoninimas ir meditacija: Reguliarios sąmoningumo praktikos (mindfulness angl.) ir meditacija gali padėti labiau susisieti su dabartimi ir sumažinti katastrofizuotą mąstymą, susijusį su panikos priepuoliais.
  • Nustatyta rutina: Reguliarus rutinos laikymasis gali suteikti stabilumo ir normalumo jausmą.

6. Vengimo vengimas

  • Susidūrimas su baimėmis: vietų ar situacijų, kuriose buvo buvę priepuolių, vengimas gali sustiprinti panikos sutrikimą. Palaipsniui atsiduriant tokiose situacijose ir naudojant terapijos metu išmoktus įrankius, sumažėja vengimo elgesiai ir stiprėja pasitikėjimas savo jėgomis.

7. Ryšio palaikymas

  • Pasikalbėkite su žmonėmis: tiesiog pasikalbėkite su žmogumi, kuriuo pasitikite. Tai gali labai daug ką pakeisti. Dažnai dalijimasis tuo, ką išgyvenate, gali padėti išgyventi sunkias akimirkas, labiau įsisąmoninti savo iracionalias baimes, galiausiai – tiesiog patirti žmogišką ir atjaučiantį ryšį.

8. Vaistai kaip įveikos priemonė

  • Nors vaistai nėra galutinis panikos sutrikimo gydymo sprendimas, jie gali būti svarbi sutrikimo valdymo plano dalis, ypač tiems, kurie serga sunkia panikos sutrikimo forma. Labai svarbu pasikonsultuoti su gydytoju psichiatru dėl galimos naudos ir šalutinio poveikio.

Nors panikos priepuoliai ir panikos sutrikimas gali būti siaubinga ir sekinanti patirtis, išgyjant supratimo ir taikant tinkamą gydymą kenčiantieji gali atgauti kontrolės jausmą ir vėl pradėti gyventi visavertį gyvenimą.

Jei jūs ar jūsų pažįstamas asmuo patiria šiuos simptomus, kreipkitės į mūsų specialistus, kad pradėtumėte kelią iš panikos sutrikimo į laisvesnį gyvenimą.

picture

Ieškote profesionalios konsultacijos?

Sprendžiame įvairias emocines ir psichikos sveikatos problemas, sujungiame klientus su patyrusiais psichikos sveikatos specialistais.

Psichinė ir emocinė sveikata yra geros savijautos pamatas. Neatidėliokite pagalbos sau. Mūsų misija – padėti Jums pasveikti.

Užsiregistruokite per 1 minutę!

Ieškoti specialisto

Sukūrė:

logo